kabaklis

kabãklis sm. (2) žr. kabeklis 1: Skridulį staklių veleno kabina su kabakliù J. Ant vąšo yra kabãklis, kur katilą pakabina J. Neturime nė savo gaisrinių mašinų, nė bosų, nė kabaklių VŽ1905,134.